Estezės beieškant Vinco Mykolaičio‑Putino romane „Altorių šešėly“

Vytautas Martinkus

Santrauka


Straipsnyje aptariama literatūrinė estezė – momentinė / visuminė kūrinio pajauta. (Jos sinonimai meno filosofijos veikaluose – kūrinio grožio akimirka, blyksnis, tvykstelėjimas, nušvitimas, atvertis ir t.t.). Remiamasi klasikinės (Aristotelio) estetikos ir moderniosios meno teorijos (Rolando Barthes’o, Umberto Eco, Algirdo Juliaus Greimo, Arvydo Šliogerio) įžvalgomis. Pristatomas hipotetinis literatūrinės estezės konceptas, pagal kurį straipsnyje interpretuojama Vinco Mykolaičio-Putino romano Altorių šešėly perskaitymo – estezės – galimybė. Bandymas priartėti prie momentinės / visuminės prozos kūrinio pajautos, anot straipsnio autoriaus, yra semantinių romano reikšmių kūrimasis, kurių skaitytojas atsisako per momentinę / visuminę kūrinio (estetinio objekto) pajautą – būsenos „Aš – romanas“ reiškinį. Tai – išskirtinai individualus kūrinio (teksto) reikšmių įprasminimas ir pastarojo veikiama estetinė kūrinio vertė.

Esminiai žodžiai: literatūros kūrinys, romanas, estetinis suvokimas, estezė, pajauta, vertybė


Visas tekstas:

PDF