Kosto Ostrausko ir Kazio Sajos politinio teatro ypatumai

Ginta Čingaitė

Santrauka


Straipsnyje aptariami politinio teatro ypatumai Kosto Ostrausko dramoje Gundymai (1983) ir Kazio Sajos parabolinėje pjesėje Mamutų medžioklė (1968). Moksliškai neįteisinta politinio teatro sąvoka šiose dramose atsiveria kaip dramaturgų siekis žadinti kritinį mąstymą, formuoti vertybinį santykį su realybe. iš Vakarų Europos perimti politinio teatro elementai ryškinami įvairiomis priemonėmis: alternatyvia erdve ir sąlygiško laiko, „sapno“ ir „teatro teatre“ principais, depersonalizacija, didaktiniu personažu, socialine kritika, grotesku. abi dramas sieja tematika, problematika ir idėja, tačiau Ostrausko Gundymų pasaulio alegorija, turinti sąsajų su kultūriniu kontekstu, pasaulinės literatūros kūriniais, įgyja filosofinį apibendrinimą. Sajos Mamutų medžioklėje – ryškesnis socialinės tikrovės pamatas, tačiau dominuojanti Ezopo kalba leidžia sukurti daugiareikšmį groteskinį pasaulį – pasakyti daugiau, nei būtų leista viešos ir vidinės cenzūros. Sovietinėje Lietuvoje šie politinio teatro variantai darė didelę įtaką XX amžiaus ii pusės ir dabartinės lietuvių dramaturgijos raidai.

Esminiai žodžiai: politinis teatras, drama, konfliktas, groteskas, Ezopo kalba.


Visas tekstas:

PDF