Liudo Vasario moterys, arba poeto gimimo kelias

Gintaras Lazdynas

Santrauka


Vincas Mykolaitis-Putinas romane Altorių šešėly modeliuoja jauno žmogaus dvasinio tapsmo procesą. Pakankamai eksplikuota romano koncepcija, atrodo, yra grindžiama Carlo Gustavo Jungo kolektyvinės pasąmonės archetipų teorija. Pagrindinis romano veikėjas Liudas Vasaris jaučia poetinį pašaukimą, bet tėvų valia jam lemta tapti kunigu. Tarp kunigo ir poeto užsimezga dramatiškas prieštaravimas, kadangi norėdamas tapti poetu Liudas Vasaris privalo į savo asmenybę integruoti moteriškąjį – anima – pradą ir harmoningai suderinti svarbiausius moteriškumo pradmenis – kūną, sielą ir dvasią, kuriuos išreiškia trys anima pavidalai: paveikslo „Vergė nelaisvėje“ reprodukcija, Liucė, katedros Nepažįstamoji. Būtent anima sustyguoja jauno žmogaus sielą ir nukreipia jį poezijos keliu. Rašytojas polemiškai atmeta krikščioniškąją askezę ir pritaria psichoanalitiniam požiūriui, raginančiam ne naikinti kūniškąjį pradą ir instinktų energiją, o sublimuoti juos į aukštesnio lygio kultūrinius pradmenis ir paversti kūrybinę raišką skatinančia energija.

Esminiai žodžiai: anima, romanas, psichoanalizė, kunigas, poetas, moteris, asmenybė.


Visas tekstas:

PDF