Jono Juškaičio rinkinys Mėlyna žibutė apšvietė likimą: modernėjimo linkmės

Virginija Balsevičiūtė - Šlekienė

Santrauka


Straipsnis skirtas aptarti modernėjimo tendencijas Jono Juškaičio eilėraščių rinkinyje Mėlyna žibutė apšvietė likimą (1972). Remiamasi vokiečių literatūrologo Dieterio Lampingo modernizmo samprata, kurioje santykis su poetine tradicija akcentuojamas kaip esminis modernėjimui tirti.

Aptarus rinkinio meninio pasaulio ypatybes, daromos išvados: rinkinyje Mėlyna žibutė apšvietė likimą kuriamas dialogas su ankstyvesnėmis poetinėmis mokyklomis, visų pirma – su poetais žemininkais ir (kiek atsargiau) – poetais neoromantikais. Galima atpažinti sąšaukas su Maironio, Vinco Mykolaičio- Putino, Antano Baranausko poetine kūryba. Juškaičio lyrikoje modernėjimas vyko valstietiškos kultūros pagrindu, taigi, gali būti priskiriamas nuosaikiajam modernėjimo tipui. Juškaičio kūryboje siekiama pažvelgti į valstietiškos kultūros gelmę, eilėraščiuose gausu mito reliktų ir paslėptos religinės simbolikos. Tai primena žemininkų poetinę programą. Galima stebėti, kaip drastiškai pokario metais nutraukta poetinė tradicija atgyja naujais pavidalais, o lietuvių lyrikoje susiformuoja egzistencinės lyrikos tipas, paremtas valstietiška kultūra. Modernėjimą liudija ir eilėraščių poetika.

Esminiai žodžiai: Juškaitis, modernėjimas, poetinė tradicija, valstietiška kultūra.


Visas tekstas:

PDF