Kinas ir sovietinė atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą: Baltarusijos kino studijos atvejis

Dangiras Mačiulis

Santrauka


Straipsnyje analizuojama, kaip kino studijoje Belarusfilm 1946–1985 metais sukurtuose meniniuose kino filmuose buvo pasakojama Antrojo pasaulinio karo istorija. Bandoma atsakyti į klausimą, kaip meninis kino pasakojimas apie karą atspindėjo oficialią sovietinio režimo istorijos politiką. Teigiama, jog Antrojo pasaulinio karo vaizdinys buvo raiškus sovietinės Baltarusijos atminimo kultūroje – tai lėmė ne tik politinio režimo istorinė politika, bet ir tai, jog karas išties paliko gilų pėdsaką baltarusių kolektyvinėje atmintyje. Pokario stalinizmo metais (1945–1953) kino pasakojimas apie karą buvo naudojamas sovietinio režimo legitimacijai ir Stalino kulto stiprinimui. Nikitos Chruščiovo atlydžio (1953–1964) metu sukurtuose filmuose prabilta apie praradimus ir aukas karo metu. Nuo XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio vidurio SSRS prasidėjo aktyvus atminties apie karą aktualizavimas – pergalės prieš nacizmą vaizdinius sovietinis režimas ėmė plačiai eksploatuoti tiek savo politinio režimo legitimacijai, tiek sovietinio žmogaus tapatybės konstravimui. Belarusfilmo kino studijos produkcijoje ėmė gausėti filmų karo tema.

Esminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, kolektyvinė atmintis, istorijos politika, Baltarusija, kinas.


Visas tekstas:

PDF