Rusų vaizdavimas pokarinėje estų literatūroje

Anneli Kõvamees

Santrauka


Antrasis pasaulinis karas padarė didelę įtaką Estijos visuomenei ir kultūrai. Estija buvo viena iš valstybių, praradusių nepriklausomybę, o Estijos literatūra buvo padalinta į dvi dalis: sovietinės Estijos literatūra ir Estijos egzilio literatūra. Šios dvi literatūros stipriai skyrėsi, šie skirtumai ypač ryškūs XX amžiaus penktojo dešimtmečio antrojoje pusėje ir šeštojo dešimtmečio pirmojoje pusėje. Literatūra Sovietinėje Estijoje tapo ideologiniu ginklu, o egzilio literatūra susitelkė į tautinius klausimus ir svarstymus apie Estijos likimą.

Straipsnyje analizuojami estų meninėje prozoje sukurti Antrojo pasaulinio karo vaizdiniai, yra telkiamasi į rusų vaizdavimą, naudojamasi komparatyvistikos metodu – imagologija, arba įvaizdžių studijomis. Analizuojama XX amžiaus penktojo dešimtmečio antrosios pusės ir šeštojo dešimtmečio literatūra.

Estų išeivijos literatūra susitelkė į trauminį istorinių įvykių vaizdavimą ir estų patirtas kančias, o sovietinė Estijos literatūra akcentavo ideologinį aspektą; buvo privaloma aukštinti visa kas sovietiška ir / ar rusiška. Sovietinėje Estijos literatūroje taip pat ir Estijos išeivijos literatūroje vaizduojami rusai nėra psichologizuojami. Rusų vaidmuo dvejose literatūrose yra diametrialiai priešingas: išeivijos literatūroje jie vaizduojami kaip priešai, atsakingi už nepriklausomybės praradimą, o sovietinėje literatūroje jie rodomi kaip herojai, padėję išvaduoti Estiją nuo nacių. Dauguma vaizduojamų rusų yra kareiviai. Išeivijos literatūroje jie rodomi išskirtinai neigiamai, tuo tarpu sovietinėje estų literatūroje jie kuriami išskirtinai teigiamai. Istoriniai įvykiai ir socio-politinis kontekstas turėjo lemiamą vaidmenį kuriant šiuos vaizdinius.

Esminiai žodžiai: rusai, įvaizdis, Estijos literatūra, Antrasis Pasaulinis karas.


Visas tekstas:

PDF (English)