Intymumas Antano Vaičiulaičio laiškuose žmonai Joanai Abramikaitei

Neringa Klišienė

Santrauka


Straipsnio akiratyje – nepublikuoti, prieinami tik rankraštiniu pavidalu Antano Vaičiulaičio laiškai žmonai Joanai Abramikaitei-Vaičiulaitienei, apimantys bene visą jų bendro gyvenimo laikotarpį (1948–1991). Asmeninė Vaičiulaičio korespondencija – neišsemiamas šaltinis kasdienio gyvenimo subjektyvumui aktualizuoti, kartu tai poetiškai estetizuota dviejų žmonių meilės istorija, kuri epistoliniuose tekstuose atsiskleidžia dviem – raiškos ir teminiu – lygmenimis. Į šiuos lygmenis ir susitelkiama, ketinant išanalizuoti laiškuose pasirodančią diskursyvinių modalumų visumą ir aptarti teminius kodus, retorines priemones, pragmatinius efektus, kuriuos apima šiame tyrime svarbus intymumo konceptas, leidžiantis kalbėti ir apie laiško subjekto reprezentacijos ir autoreferencinę sistemas. Epistolinio subjekto saviraiška privataus pobūdžio laiškuose yra susijusi su konkretaus laikotarpio istorine, kultūrine intymumo samprata. Šios sampratos semantiniame lauke aptariamos ir asmeninės Vaičiulaičio korespondencijos specifiką atskleidžiančios ypatybės.

Esminiai žodžiai: asmeninė korespondencija, intymumas, Antanas Vaičiulaitis, autoreferencija, epistolinė scenografija.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/ts.2016.2


Visas tekstas:

PDF