Pasirengimas Penktajam kryžiaus žygiui, jo eiga ir bandymai užmegzti ryšius tarp kryžiuočių ir Gruzijos

Tea Tsitlanadze, Tea Karchava, Nikoloz Silagadze

Santrauka


Straipsnyje analizuojamos Romos kurijos ir Gruzijos valdančiųjų sluoksnių savitarpio santykių detalės, kurias atskleidžia epistolinis palikimas, savo ruožtu, leidžiantis kalbėti apie neatidėliotinas Penktojo kryžiaus žygio priežastis, pasirengimą jam ir kryžiaus žygių į Rytus peripetijas. Mes nusprendėme išryškinti priežastis dėl kurių iš Gruzijos į Europą buvo siunčiami laiškai; išsiaiškinti, kokie santykiai buvo užmegzti su Romos kurija; išsiaiškinti, kas pakvietė gruzinus į Penktąjį kryžiaus žygį ir kada.

Geriausius liudijimus apie Penktąjį kryžiaus žygį yra palikę Jacques’as de Vitry’is ir Oliveris; vis dėlto jų raštuose neįmanoma rasti jokių tiesioginių užuominų apie popiežiaus kvietimą gruzinams padėti kovoje. De Vitry’is nieko apie tai nesako atvirai, vis dėlto esama kelių užuominų, duodančių pagrindą analizei ir prielaidoms. Kai kurias nuorodas galima rasti ir Oliverio kronikose. De Vitry’io veikalo Historia orientalis LXXIX skyriuje gruzinai yra minimi Dumjato įvykių kontekste, tai patvirtina mūsų prielaidą, kad gruzinų įtraukimas į Penktąjį kryžiaus žygį prasidėjo tik 1219 metų kampanijos į Egiptą metu.

Esminiai žodžiai: Penktasis kryžiaus žygis, istorinės kronikos, Romos kurija, santykiai su gruzinais, susirašinėjimas, Dumjato apgultis.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/ts.2016.5


Visas tekstas:

PDF (English)