Antrojo Pasaulinio karo patirtys Eduardo Mieželaičio kūryboje: konfliktas tarp bolševikinės ideologijos ir skaitytojo lūkesčių

Elena Baliulytė

Santrauka


Straipsnyje, remiantis archyvine medžiaga, aptariama Eduardo Mieželaičio kūrybos, sukurtos Antrojo pasaulinio karo metu Sovietų Sąjungoje, recepcija fronte, ryškinamas bolševikinės ideologijos ir skaitytojo lūkesčių konfliktas. Analizuojamas ir paties poeto vidinis konfliktas: tarp asmeninės, individualios patirties ir ideologizuotų reikalavimų kūrybai. Įtampą tarp eleginės būsenos ir privalomo kūrybos kovingumo liudija ne tik archyviniai dokumentai, bet ir nepriklausomoje Lietuvoje prieš mirtį parašyta memuarinė Mieželaičio knyga Nereikalingas žmogus (2003). Joje, prisimindamas karo korespondento sovietų armijos 16-ojoje Lietuviškoje divizijoje patirtį bei tuomet privalomą rašytojo propagandisto poziciją, poetas kritiškai įvertino ir savo, kaip žurnalisto, darbą ir, pasak jo, ne širdimi, o tuo pačiu žurnalisto pieštuku kovoti raginusios poezijos dalį. Straipsnyje palyginama, kaip kito fronto realybės vaizdavimas Mieželaičio karo metų publikacijose, vėlesnėse Raštų redakcijose ir nepriklausomoje Lietuvoje rašytuose prisiminimuose.

Esminiai žodžiai: Eduardo Mieželaičio poezija, Antrasis pasaulinis karas, ideologija, skaitytojas, recepcija, memuarai.


Visas tekstas:

PDF