Karo patirčių estetizavimas Marcelijaus Martinaičio ir Juditos Vaičiūnaitės memuaristikoje

Vilma Popovienė

Santrauka


Straipsnyje aptariamas estetizavimas kaip istorinio įprasminimo ir nutrauminimo strategija. Remiantis vokiečių istoriko ir istoriografijos teoretiko Jörno Rüseno teorinėmis įžvalgomis, istorinė sąmonė priklauso nuo praeities, kuri istorinio atsiminimo galia perdirbama į prasmingą ir reikšmingą istoriją. Trauminės praeities patirtys (karas, holokaustas, tremtis) yra beprasmės ir bereikšmės, atveriančios istorinio identiteto žaizdas. Labai svarbu papasakoti (užrašyti) trauminės patirties istoriją ir ją įprasminti integruojant į pasaulio ir savęs supratimo kategorijas. Rüseno teigimu, tą akimirką, kai įvykis gauna „istorinę“ prasmę ir reikšmę, išnyksta jo trauminis pobūdis. Estetizavimas šiuo atveju yra viena iš istorinio įprasminimo strategijų, padedanti įveikti trikdančius trauminių patirčių padarinius. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimus, kodėl karo patirčių įprasminimui Marcelijaus Martinaičio ir Juditos Vaičiūnaitės memuaristikoje pasirinkta estetizavimo strategija ir kaip ši strategija atskleidžiama tekste.

Esminiai žodžiai: estetizavimas, Jörnas Rüsenas, memuaristika, karo patirtys, strategija.


Visas tekstas:

PDF